Laurinkienė, Nijolė


Menta ŠALTINIAI TAUTOSAKA LITUANISTIKA Ališauskas, Vytautas Balys, Jonas Balsys, Rimantas Beresnevičius, Gintaras Bufienė, Giedrė Būgienė, Lina Dzermantas, Aliaksejus Greimas, Algirdas Julius Jasiūnaitė, Birutė Laurinkienė, Nijolė Racėnaitė, Radvilė Razauskas, Dainius Senvaitytė, Dalia Šlekonytė, Jūratė Tumėnas, Vytautas Vaiškūnas, Jonas Vaitkevičienė, Daiva Vaitkevičius, Vykintas Vėlius, Norbertas Vičinskas, Žydrūnas Vyčinienė, Daiva Zabulytė, Jolanta Zavjalova, Marija Įvairenybės	Nijolė Laurinkienė 2019 m. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Vikipedija ▪ nlaurinkiene@yahoo.com Atnaujinta 2024-01-22 Paskaitos ir kìta (garsas ir vaizdas) * * * Knygos Saulė – dangaus karalienė. Piešė Anete Bajāre-Babčuka. Vilnius: Aukso žuvys, 2023. – 41 p. / Giedrės Kazlauskaitės rec.: Saulė kaip kalvystės stebuklas. Naujasis Židinys-Aidai, 2023, Nr. 7, p. 70–71. Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. – 270 p. / Knygos pristatymas Vilniaus knygų mugėje (2020-02-20). Kalba autorė, Saulė Matulevičienė, Radvilė Racėnaitė ir Dainius Razauskas. ; Jono Vaiškūno rec.: Nearti dangūs. Tautosakos darbai, 2019, t. 58, p. 244–247. Žemyna ir jos mitinis pasaulis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. – 502 p. / Turinys ; Knygos pristatymas Vilniaus knygų mugėje (2014-02-23). Kalba autorė, Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, Saulė Matulevičienė, Dainius Razauskas ir Justinas Kubilius. ; Daivos Račiūnaitės–Vyčinienės rec.: Mitologės atnašavimas Žemynai. Tautosakos darbai, 2014, t. 48, p. 249–254. Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose. [= Tautosakos darbai, t. 4 (11)] Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996. – 238 p. / Simo Karaliūno rec.: Kai griaudžia Perkūnas. Liaudies kultūra, 1997, Nr. 3, p. 54–55. ; Gintaro Beresnevičiaus rec.: Apie Perkūną. Šiaurės Atėnai, 1997, Nr. 9, p. 10. ; Igno Narbuto rec.: Perkūnas tebegriaudžia. Literatūra ir menas, 1997, Nr. 8, p. 12; Kazio Grigo rec.: Perkūnas dievaitis tautosakoje. Darbai ir dienos, 1998, t. 6 (15), p. 299–301; Giedriaus Dringelio rec.: Tautosakos darbai, 1998, t. 6-7 (13-14), p. 386–387. ; Nikolajaus Mikhailovo rec.: Res Balticae, III, 1997, p. 250–252. → The God Perkūnas of the Ancient Lithuanians: in Language, Folklore, and Historical Sources [Folklore Fellows’ Communications, t. 327]. Helsinki: The Kalevala Society Foundation, 2023.– 336 p. NAUJIENA Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose. Vilnius: Vaga, 1990. – 222 p. / Antano Seredos (Gintaro Beresnevičiaus) rec.: Kosmogonijos pėdsakai. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 2, 59–60. ; Bronės Stundžienės rec.: Demos, 1995, Bd. 31, Heft 4, Dresden, p. 323. * * * Straipsniai ir kìta 2023 Gintaro Beresnevičiaus „Dausos“ – italų kalba. Iš praeities šaknų: Gintaro Beresnevičiaus atminimui [Senovės baltų kultūra, t. 11]. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023, p. 106–111. Gintaro Beresnevičiaus „Dausos“ – Italijoje. Būdas, 2023, Nr. 4 (211), p. 93–95. Mitologijoje esama tokių slėpinių, kuriuos aiškindamasis tampi tarytum detektyvu [Nijolę Laurinkienę kalbina Asta Skujytė-Razmienė]. LRT, 2023-09-22. 2022 Dausos e la sua eredità: recenti prospettive negli studi di mitologia lituana [postfazione]. Gintaras Beresnevičius, Dausos: concezione del mondo postmortale nell’antica mitologia lituana. Traduzione di Goda Bulybenko. Cura, note e appendici di Goda Bulybenko e Dario Giasanti. Revisione scientifica generale e prefazione di Pietro Dini. Viterbo: Vocifuoriscena, 2022, p. 285–301. 2021 Образ «повозки / колесницы Солнца» в балтийской мифологии как отголосок индоевропейской духовной культыры. С литовского языка перевела Мария Романова. Балто-славянские исследования, XXI, 2021, c. 366–375. Kernavės apylinkių tautosaka. Kernavė – nemieganti žemė: legendos, sakmės, mitinės būtybės. Sudarė Kristina Stankevičienė, Sigita Lučiunienė; specialioji redaktorė Nijolė Laurinkienė. Širvintos: Medgrinda, 2021, p. 13–17. Lietuviškų kaimų likimas Lydos krašte [Nijolės Laurinkienės įvadas bei pokalbis su Maryte Šimelionyte ir Antanina Arbačiauskiene ]. Lietuvių godos, 2020, Nr. 12 (327), p. 3; 2021, Nr. 1 (328), p. 2–3. Prigimtinė kultūra ir religija: pripažinti, puoselėti ar leisti sunykti? Delfi, 2021-10-04. To apie Verbų sekmadienį daug kas nežino: štai kodėl jokiu būdu negalima išmesti verbos [Nijolę Laurinkienę kalbina Justina Asakavičiūtė]. Delfi, 2021-03-27. 2020 Pirmasis kąsnis ir pirmasis gurkšnis – dievams. Sovijus: tarpdalykiniai kultūros tyrimai, 2020, t. 8, Nr. 2, p. 10–20. Tauro kalno vardai kaip jo likimo žymenys [rec.: Antanas Gudelis. Vienas Vilniaus kalnas: pasaulėkūros etiudai. I dalis. Vilnius: Tautos namų santara, 2020]. Būdas, 2020, Nr. 6 (195), p. 89–91. „Motina Žemyna…“ [Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatę Nijolę Laurinkienę kalbina Juozas Šorys]. Būdas, 2020, Nr. 1 (190), p. 25–34. Žemyna ir kiti žemės deivės vardai. Viešvilė, t. 2 [Lietuvos valsčiai, t. 40]. Vyr. red. Algirdas Sinkevičius. Vilnius: Versmė, 2020, p. 1787–1797. Міф пра нябеснае вяселле ў балцкай традыцыi. Пераклаў з літоўскай Ю. Внуковіч. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, выпуск 7. Мінск: Беларуская навука, 2020, c. 14–34. Lietuviški kaimai Lydos krašte ir jų likimas [N. Laurinkienės interviu su Maryte Šimelionyte ir Antanina Arbačiauskiene]. Voruta, 2020-12-03. Augimo galios gamtoje netrukus pasieks apogėjų. Alkas, 2020-05-31. Artėjant deivės Mildos dienai. Alkas, 2019-05-12. 2019 Saulės ir metalų kultas bei mitologizuotoji kalvystė: Metalų laikotarpio idėjų atšvaitai baltų religijoje ir mitologijoje. Būdas, 2019, Nr. 5 (188), p. 51–61. Мифологический образ неба в балтийской традиции. Балто-славянские исследования XX, 2019, c. 292–316. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova] Saulėtekio stebėjimas per Rasas kaip senasis religinis potyris. Šiaurės Atėnai, 2019-06-28, Nr. 12 (1316), p. 14. Mitas, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau [Nijolę Laurinkienę kalbina Danutė Šepetytė]. Respublika, 2019-12-29. Mitologė Nijolė Laurinkienė pažaboja ir Žemyną, ir Perkūną [kalbina Milda Augulytė]. Lietuvos rytas, 2019-11-19. Pozityvaus žmogaus santykio su gamta dabar mažiau, nei senovėje, bet tai atgimsta [Nijolę Laurinkienę kalbina Jurga Vaičiūtė]. 15 min, 2019-06-12. Velykų ryto misterijos. Alkas, 2019-04-21. 2018 Dangiškųjų vestuvių mitas. Liaudies kultūra, 2018, Nr. 5 (182), p. 25–33. Kalėdos/Christmas. Rasos. [Vytautas Daraškevičius,] Saulės ratu: Lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos. Vilnius: Asociacija „Vilniaus dzūkuliai“, 2018, p. 14–15, 144–145. Tekančio laiko ritmu. Tarp knygų, 2018 kovas, p. 1–2. Deivė Milda: šiek tiek išgalvota, bet lietuviams miela. Lietuvos rytas, 2018-05-13. Laumės juosta – tiltas tarp žemės ir dangaus. Saulės arkliukai / Alkas, 2018-05-09. У земли есть нечто божественное… Новый Гильгамеш, Киев: Каяла, 2018, Nr. 2. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Romanova] 2017 Saulės ratų ir jos laivo mitiniai vaizdiniai: šviesulys paros cikle. Tautosakos darbai, 2017, t. 54, p. 13–25. Raganų kalnai Molėtų rajono Joniškio apylinkėse [rec.: Raganos kalnas: sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas. Sudarė Rita Balkutė. Vilnius: LNKC, 2016]. Liaudies kultūra, 2017, Nr. 6 (177), p. 93–95. Saulele motinėle… Šiaurės Atėnai, 2017-12-15, Nr. 24 (1280), p. 11. Ir vėl – metų rato pradžia. Alkas, 2017-12-24. 2016 Dangus senojoje baltų pasaulėvokoje. Tautosakos darbai, 2016, t. 52, p. 13–35. Saulės sugrįžtuvės. Šiaurės Atėnai, 2016-12-16, Nr. 24 (1256). Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai [Gintarui Beresnevičiui atminti]. Šiaurės Atėnai, 2016-08-05, Nr. 15 (1247), p. 11. Alaus nuliejimas bundančiai Žemei (Nijolę Laurinkienę kalbina Aistė Vareikytė). Jaunimo gidas, 2016-03-29. 2015 Mitas ir tautosaka (Nijolę Laurinkienę kalbina Beatričė Rastenytė). Saulės arkliukai / Alkas, 2015-04-28. Літоўская багіня Круміне і яе адлюстраванні ў славянскіх традыцыях. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, выпуск 2. Мінск: Беларуская навука, 2015, c. 151–167. [Iš lietuvių kalbos vertė Ju. I. Vnukovič] Концепция сезонного отмыкания и замыкания земли в балтийской традиции. Studia Mythologica Slavica, XVIII, 2015, p. 51–60. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Romanova] 2014 Lietuvių deivė Krūminė ir jos atšvaitai slavų tradicijose. Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Балты и славяне: пересечения духовных культур, Vilnius: Versmė, 2014, p. 306–325. Беларускi фальклор: матэрыялы i дасследаваннi: Зборник навуковых прац, выпуск 1, Мiнск: Нацыянальная акадэмiя навук Беларуси, 2014 [recenzija]. Tautosakos darbai, 2014, t. 47, p. 310–311. Malda Žemynai šiandien neaktuali [Nijolę Laurinkienę kalbina Aušrinė Šėmienė]. Valstiečių laikraštis, 2014, Nr. 73 (9401), p. 1, 14. 2013 Norberto Vėliaus palikimas. Nijolę Laurinkienę, Dainių Razauską, Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę bei Vytautą Ališauską kalbina Saulė Matulevičienė. Liaudies kultūra, 2013, Nr. 1 (148), p. 58–70. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas [2]. Saulės arkliukai, 2013, Nr. 4, p. 13–20. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas [1]. Saulės arkliukai, 2013, Nr. 3, p. 8–11. Vėlių deivė Veliona. Šiaurės Atėnai, 2013, Nr. 43 (1157), p. 10. Ritualinės paukščių sutiktuvės. Šiaurės Atėnai, 2013, Nr. 14 (1126), p. 10. Ar televizijoje pakanka žinių apie mitologiją? Respublika, 2013-10-09. 2012 Kas toji Užgavėnių Morė? Liaudies kultūra, 2012, Nr. 1 (142), p. 20–32. Žemyna – žemė ir deivė. Tautosakos darbai, 2012, t. 44, p. 17–29. bendrarengėja: Rita Balkutė / Rugiapjūtė: svečias, jievaras, vainikas. Tautosaka ir etnografija. Tautosakos darbai, 2012, t. 44, p. 207–233. Alus – apeiginis baltų gėrimas. Tautosakos darbai, 2012, t. 43, p. 15–32. Šv. Jurgis ir jo pirmtakai. Sakralieji baltų kultūros aspektai [Senovės baltų kultūra, t. 9], Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 176–190. 2011 Lietuvių deivės Krūminės prigimtis, funkcijos, jos analogai Rytų ir Pietų slavų tradicijose. Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Tarptautinės mokslo konferencijos [2011 m. rugsėjo 14–16 d.] akademikui Vladimirui Toporovui atminti pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 2011, p. 67. Stones–Goddesses in Granaries. Archaeologia Baltica, 2011, vol. 15, p. 56–60. [Iš lietuvių kalbos vertė Ieva Čekuolytė] Литовская Morė и ее связь с ритуалами возобновления вегетации. Salix Sonora: Памяти Николая Михайлова, Москва, 2011, c. 160–179. [iš lietuvių kalbos vertė Marija Romanova] Alus. Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011, p. 25–28. Kūčių vakarienė – archajiškas ritualas. Delfi, 2011-12-19. 2010 Požemio ir mirusiųjų karalystės deivė. Metai, 2010, Nr. 1, p. 116–127. Nikolajus Mikhailovas ir Lietuva. Naujasis Židinys–Aidai, 2010, Nr. 5–6, p. 202–204. Балтийские ритуалы: жертвоприношение богине земли Жямине. Топоровские чтения I–IV: Избранное. Москва, 2010, c. 109–126. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova] 2009 Sambariai arba Trejos devynerios. Liaudies kultūra, 2009, Nr. 2 (125), p. 9–15. Žemės motinos kategorijos dievybė: ištakos ir raida. Tai, kas išlieka [Senovės baltų kultūra, t. 8], Vilnius: Kronta, 2009, p. 209–230. Das Opfern des Schweins in der baltischen Tradition. Studia Mythologica Slavica, XII, 2009, p. 343–352. Земля-Mать в литовской народной традиции. Балто-славянские исследования XVIII, Москва: Языки славянских культур, 2009, c. 486–503. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova] Kiaulės aukojimas. Šiaurės Atėnai, 2009, Nr. 938, p. 10–11. 2008 Lietuvių žemės deivės vardai. Tautosakos darbai, 2008, t. 36, p. 73–85. Pagirniai – podėlio sergėtojai. Tautosakos darbai, 2008, t. 35, p. 231–248. Lietuvių ir prūsų dievybių visuma: sistemos metmenys [rec.: Rimantas Balsys. Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006]. Tautosakos darbai, 2008, t. 35, p. 358–361. Baltistas ir mūsų nepriklausomybės rėmėjas. Vladimiras Toporovas ir Lietuva. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, p. 117–125. Тэма касмагонii ў літоўскiм апавядальным фальклоры. Druvis: Almanach Centru etnakasmalogiji «Kryŭja», II. Менск, 2008, c. 41–50. Rasojančių rugių šventė (III). Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 23 (897), p. 10–11. Rasojančių rugių šventė (II). Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 22 (896), p. 10–11. Rasojančių rugių šventė (I). Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 21 (895), p. 10–11. 2007 Motina Žemyna baltų deivių kontekste. II dalis: lietuvių Krūminė, Javinė, Dirvolira, Gabija, Ponikė, Medeina ir Žvorūna, Ragana, Veliona (latvių Veļu māte), Giltinė. Liaudies kultūra, 2007, Nr. 3 (114), p. 31–39. Motina Žemyna baltų deivių kontekste. I dalis: Tacito mater deum, trakų-frygų Σεμέλη, latvių Zemes māte, Māra, lietuvių bei latvių Laima, Laumė ir lietuvių Austėja. Liaudies kultūra, 2007, Nr. 2 (113), p. 9–19. Žemė motina. Žmogus ir jo gyvenamoji aplinka: konferencijos medžiaga, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007, p. 68–86. The Image of Heaven and the Motifs of Creation of the Sun in Baltic Mythology. Culturas populares. Revista Electrónica [Alcalá de Henares miesto (Ispanija) universiteto elektroninis žurnalas], 2007, No. 5. [Iš lietuvių kalbos vertė Apolina Sarpalienė] Šventosios vestuvės. Šiaurės Atėnai, 2007, Nr. 31 (857), p. 10. „Žeme, motina mano, aš iš tavęs esu…“ Šiaurės Atėnai, 2007, Nr. 17 (843), p. 10–11. 2006 Kolegą Norbertą Vėlių prisimenant. Tautosakos darbai, 2006, t. 32, p. 296–298. Šv. Agotos šventė Ispanijoje. Tautosakos darbai, 2006, t. 32, p. 319–322. The First Thunder as a Hierophanic Experience in Lithuania. Cosmos: The Journal of the Traditional Cosmology Society, Edinburgh, 2006, vol. 19, No. 1, p. 43–61. [Iš lietuvių kalbos vertė Ieva Čekuolytė] Perkūnas. Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 531–532. Miestą valdo moterys, arba Šv. Agotos šventė Zamarramaloje. Šiaurės Atėnai, 2006, Nr. 28 (806), p. 10. Šventoji motina Indijoje. Šiaurės Atėnai, 2006, Nr. 20 (798), p. 10–11. 2005 Vladimirą Toporovą išlydint… [In memoriam Vladimirui Toporovui] Tautosakos darbai, 2005, t. 30, p. 250–252. М.Ю. Видейко. Трипільска цивілизация. Київ, 2003 [recenzija]. Tautosakos darbai, 2005, t. 29, p. 349–351. Литовская устная традиция о связи змеи с жизнью и её возникновением. Балтийские перекрестки: Этнос, конфессия, миф, текст, Санкт-Петербург: Наука, 2005, с. 232–253. Образы земли и змеи и их корреляция в литовских заговорах. Заговорный текст: генезис и структура, Москва: Индрик, 2005, с. 348–354. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Romanova] 2004 Gyvatės ryšys su gyvybe ir jos atsiradimu. Tautosakos darbai, 2004, t. 21 (28), p. 70–78. Vaivorykštė lietuvių žodinėje tradicijoje. Tautosakos darbai, 2004, t. 20 (27), p. 184–202. Summary: Vaivorykštė: laumės juosta, smakas, straublys. Metai, 2004, Nr. 12, p. 113–124. Gyvatė, Žemė, Žemyna: vaizdinių koreliacija nominavimo ir semantikos lygmenyje. Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 278–286. Perkūnui skirti ritualai ir šventovė. Lietuvių mitologija, t. 3, sudarė Norbertas Vėlius ir Gintaras Beresnevičius, Vilnius: Mintis, 2004, p. 532–548. Κузнец в литовской мифологической традиции. Балто-славянские исследования XVI, Москва: Индрик, 2004, c. 224–244. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova] Tęcza. Nazwy i znaczenie w kontekście litewskiej narracji folklorystycznej. Etnolingwistyka, t. 16, Lublin, 2004, s. 215–239. [Iš lietuvių kalbos vertė Kazys Linka] Kujutelm taevast ja päikese loomise motiivid balti mütoloogias. Mäetagused, 24, Tartu: [MTÜ Eesti Folkloori Instituut], 2004, p. 91–98. [Iš anglų kalbos vertė Kerlė Arula] Gyvatė ir gyvybė: folkloro klodų archetipas. Šiaurės Atėnai, 2004, Nr. 711. 2003 Gyvatė, žemė, Žemyna: vaizdinių koreliacija. Metai, 2003, Nr. 12, p. 91–96. Das Thema der Kosmogonie in litauischen Folklorenarrativen. Studia Mythologica Slavica, VI, 2003, p. 249–265. 2002 Pasaulio kūrimo motyvai lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Liaudies kultūra, 2002, Nr. 5 (86), p. 8–15. Tautosakos aruode (LLTI direktoriaus pavaduotoja Bronė Stundžienė bei Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė Nijolė Laurinkienė, klausinėjama Liudviko Giedraičio, pasakoja apie tautosakininkų darbus ir būklę). Liaudies kultūra, 2002, Nr. 2 (83), p. 1–6. Baltų mitinis kalvis ir jo atitikmenys kitų tautų mitologinėse tradicijose. Tautosakos darbai, 2002, t. 17 (24), p. 87–101. Studia mythologica slavica, IV. Ljubljana: Znanstvenoraziskovalni center Slovenske akademije znatnosti in umenosti. Inštitut za slovenski narodopisje, Ljubljana, Slovenija. Università degli studi di Udine. Dipartamento di lingue e civiltà dell‘ Europa centro-orientale, Udine, Italija, 2001 [recenzija]. Tautosakos darbai, 2002, t. 16 (23), p. 317–318. Šventovė Prūsijoje baltų ritualų ir mitologinės tradicijos kontekste. Nuo kulto iki simbolio [Senovės baltų kultūra, t. 6], Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, p. 33–55. Gyvoji pasakų dvasia Pelesoje. Lydos krašto lietuviai, t. 2. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 218–226. Представления о Месяце и интерпретация видимых на нем пятен в балтийской мифологии. Балто-славянские исследования XV, Москва: Индрик, 2002, c. 360–385. [iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova] 2001 Dangaus įsivaizdavimas ir dangaus šviesulių kilmės motyvai (Baltų ir finougrų mitologijos paralelės). Tautosakos darbai, 2001, t. 14 (21), p. 66–72. Yvonne Luven. Der Kult der Hausschlange: Eine Studie zur Religionsgeschichte der Letten und Litauer [Namų gyvatės kultas: lietuvių ir latvių religijos istorijos studija]. Köln-Weimar-Wien, 2001 [recenzija]. Tautosakos darbai, 2001, t. 14 (21), p. 325–326. = Studia Mythologica Slavica, IV, 2001, p. 265–268. [vokiečių k.] / Taip pat žr. Vykinto Vaitkevičiaus rec.: Lietuvos archeologija, 2003, t. 24, p. 315–318. bendraautorius: Vytautas Kubilius / Mitas. Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 338–339. Rauda. Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 414–415. 2000 Devyniaragio elnio semantikos akcentai. Liaudies kultūra, 2000, Nr. 1 (70), p. 30–33. Tautosakos vertės ieškojimų keliu. Tautosakos darbai, 2000, t. 12 (19), p. 34–38. V. Toporovo baltų kultūros tyrimai ir artima bičiulystė su Lietuva. Kultūros barai, 2000, Nr. 11, p. 87–90. Transformations of the Lithuanian God Perkūnas. Studia Mythologica Slavica, III, 2000, p. 149–157. Символика девятирогого оленя в литовских календарных песнях. Живая старина, № 4 (28), Москва, 2000, c. 39–41. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova] 1999 Ąžuolas – Perkūno medis. Augalų ir gyvūnų simboliai [Senovės baltų kultūra, t. 5], Vilnius: Gervelė, 1999, p. 180–192. Tautosakos vertės kriterijai ir jos tyrimo metodai Jono Balio darbuose. Tautosakos darbai, 1999, t. 10 (17), p. 65–74. Mitų tyrinėjimai: tarp racionalios tiesos ir subjektyvumo. Metai, 1999, Nr. 1, p. 126–131. bendraautorius: Gintaras Beresnevičius / Lietuvių religija ir mitologija. Mitologijos enciklopedija, t. 2, Vilnius: Vaga, 1999, p. 235–300. / G. B. parašyta p. 235–240, 242–283, 286–288, 290–300; N. L. parašyta p. 240–242, 283–286, 288–290 (skiltys „Kosmogoninis mitas“, „Lietuvių šventės“, „Perkūnas“). Nebaigti darbai [In memoriam Norbertui Vėliui]. Norbertas Vėlius, Vilnius: Mintis, 1999, p. 292–293. 1998 Mokslinio mitų tyrinėjimo prielaidos. Tautosakos darbai, 1998, t. 9 (16), p. 33–40. Mito specifika ir jo ryšys su tautosakos rūšimis ir žanrais. Tautosakos darbai, 1998, t. 8 (15), p. 83–89. Baltistikai skirtas leidinys Italijoje [leidinio apžvalga: Res Balticae. Miscellanea italiana di studi baltistici. A cura di Pietro U. Dini & Nikolai Nikhailov, 2. Pisa, Ecig, 1996]. Tautosakos darbai, 1998, t. 8 (15), p. 274–276. Naratyvistika Vokietijoje [leidinio apžvalga: Fabula. Zeitschrift für* Erzählforschung. Begründet von Kurt Ranke. Herausgegeben von Rolf Wilhelm Brednich und Hans-Jörg Uther, Göttingen. Bd. 37, Hf. ½. Berlin, New York, 1996]. Tautosakos darbai, 1998, t. 8 (15), p. 286–288. Baltų ir slavų mitologijos kontūrai [knygos apžvalga: Nikolai Mikhailov. Baltische und slawische Mythologie: Ausgewählte Artikel, Madrid: ACTAS Editorial, 1998]. Kultūros barai, 1998, Nr. 10, p. 92–94. 1996* Perkūno etimologija. Liaudies kūryba, 1996, t. 4, p. 15–20. Marija Alseikaitė – apie Vilniaus krašto lietuvius. Liaudies kultūra, 1996, Nr. 6 (51), p. 33–34. Laumės likimas. Liaudies kultūra, 1996, Nr. 5 (50), p. 14–19. Perkūnkulkė – griaustinio dievo ženklas. Liaudies kultūra, 1996, Nr. 1 (45), p. 23–26. Sakmių apie pasaulio sukūrimą paplitimas ir prasmė. Tautosakos darbai, 1996, t. 5 (12), p. 50–55. Griaustinio dievas Perkūnas. Tautosakos darbai, 1996, t. 5 (12), p. 111–131. Perkūno sąsajos su pranašu Eliju ir šv. Jurgiu. Lituanistica, 1996, Nr. 3 (27), p. 56–62. Vietovardžiai, susiję su Perkūnu. Lituanistica, 1996, Nr. 1 (25), p. 99–106. Lietuvių etnologijos metras [In memoriam Norbertui Vėliui]. Naujoji romuva, 1996, Nr. 7–9, p. 80. 1995 Pirmoji perkūnija pašventina žemę. Naujasis Židinys–Aidai, 1995, Nr. 11, p. 824–829. Perkūno vieta bei vaidmuo panteone. Lituanistica, 1995, Nr. 1 (21), p. 89–96. Perkūnui pašvęsti ąžuolai. Šiaurės Atėnai, 1995-03-18, Nr. 11 (255), p. 13. Įžanginis straipsnis. Lietuvių liaudies dainynas, t. 10: Jaunimo dainos, Meilės dainos, [kn.] 1. Parengė N. Laurinkienė. Melodijas parengė Ž. Ramoškaitė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1995, p. 7–20. 1994 Pasakų apie herojaus kovą su slibinu sąsajos su mitu. Liaudies kultūra, 1994, Nr. 5 (38), p. 6–7. Perkūno ir velnio nesantaikos priežastis. Liaudies kultūra, 1994, Nr. 1 (34), p. 9–10. Perkūnas indoeuropiečių mitologijos kontekste. Naujasis Židinys–Aidai, 1994, Nr. 7–8, p. 54–57. Perkūnas dangaus veikėjų vestuvėse. Lituanistica, 1994, Nr. 1 (17), p. 62–67. 1993 Lietuvių mitologijos samprata Jono Balio darbuose. Tautosakos darbai, 1993, t. 2 (9), p. 38–43. 1992 Tautosakos vaidmuo ugdant tautos dvasingumą. Tautosakos darbai, 1992, t. 1 (8), p. 17–23. 1991 Pomirtinio gyvenimo samprata – nauju aspektu [rec.: Gintaras Beresnevičius. Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje, Vilnius: Taura, 1990]. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 7, p. 58–59. 1990 Lietuvių patarlių tyrinėjimai – tarptautiniame kontekste [rec.: Romualdas Grigas. Patarlių paralelės. Lietuvių patarlės su latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų, prancūzų, ispanų atitikmenimis, Vilnius: Vaga, 1987]. Lituanistica, 1990, Nr. 1, p. 119–120. 1989 Pradinio dvasingumo vėžėmis. Kultūros barai, 1989, Nr. 5, p. 17–18. 1987 Похоронные причитания Пелясы. Балто-славянские исследования 1985 [= t. 9], Москва: Наука, 1987, c. 81–89. 1982 Pasaulio medis kalendorinių dainų priedainiuose. Literatūra, 1982, Nr. 24 (1), p. 20–31. 1981 Archajinio pasaulėvaizdžio reliktai kalendorinėse dainose. Literatūra, 1981, Nr. 23 (1), p. 3–11. [Į viršų] * * * Paskaitos ir kìta (garsas ir vaizdas) 2021-12-23 Apie baltų religiją ir jos ryšį su šių dienų gyvenimu. Radijo laida „Studija 50“ 2019-12-26 Kuo skiriasi lietuviškas Šv. Kalėdų šventimas? Nijolę Laurinkienę kalbina Valentinas Mitė. LRT laida „Studija 50“ 2019-11-20 J. Basanavičiaus nacionalinės premijos laureatę Nijolę Laurinkienę kalbina Gerūta Griniūtė. LRT laida „Kultūros diena“ 2019-11-19 J. Basanavičiaus nacionalinės premijos laureatę Nijolę Laurinkienę kalbina Austėja Kuskienė. Radijo laida „Ryto allegro“ 2019-11-17 Dangus baltų pasaulėvokoje. Radijo laida „Ryto rasa krito“ 2019-05-15 Колесница Солнца в балтийской мифологии как отголосок индоевропейской духовной культуры. Международная научная конференция «Территория balto-slavica сквозь призму языка и литературы» 2018-04-22 Pirmosios perkūnijos galia. Radijo laida „Ryto rasa krito“ 2017-07-14 Vaivorykštė. Radijo laida „Ryto allegro“ 2017-06-04 Griausmavaldis Perkūnas. Balticum TV laida „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ 2017-05-19 Фрагменты мифического образа неба в балтийской традиции. Международная научная конференция «О богах и людях – Apie dievus ir žmones – Des dieux et des hommes: А. Ю. Греймас сегодня» @ Дом Балтрушайтиса 2017-02-03 Senovės lietuvių dievas Perkūnas: bendriausi bruožai ir kulto apraiškos. Lietuvos nacionalinis kultūros centras 2016-10-30 Mirusiųjų, vėlių, protėvių sąsaja su žeme. Radijo laida „Ryto rasa krito“ 2016-05-28 Apie paslaptingos gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolius – žalčio, gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje. Radijo laida „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ 2016-05-21 Apie mito ryšį su tautosaka. Radijo laida „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ 2016-04-07 Laumė ir augalijos vegetacija. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai IX 2015-09-02 Žemė buvo bučiuojama ne tik atsisveikinant su gimtaisiais namais. Radijo laida „Ryto allegro“ Pokalbis 2015-09-05 skelbtas ir atskirai: 2015-04-16 Baltai ir keltai: mitologijos paralelės. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai VIII 2014-11-24 Baltų tikėjimai apie žemės užsivėrimą rudenį ir atsivėrimą pavasarį. Filomatų mitologijos būrelis (Vilniaus universitetas) 2014-04-10 Žalčiai baltų šventvietėse. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai VII 2014-03-02 Mitinis Žemynos pasaulis. Baltų kultūros ir religijos mokykla 2013-04-25 Skalsė (Claviceps purpurea) ir jos sąsaja su žemės mitiniu pasauliu. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai VI 2012-04-09 „Mūsų praeities beieškant“. 49-oji laida. 2012-03-26 „Mūsų praeities beieškant“. 47-oji laida. 2012-01-30 „Mūsų praeities beieškant“. 39-oji laida. 2011-12-05 „Mūsų praeities beieškant“. 32-oji laida. 2011-11-28 „Mūsų praeities beieškant“. 31-oji laida. 2011-10-24 „Mūsų praeities beieškant“. 27-oji laida. 2010-11-15 „Mūsų praeities beieškant“. 1-oji laida. 2005-12-26 Kūčios, Kalėdos – Lietuvos savastis (kalbasi Alfredas Bumblauskas, Nijolė Laurinkienė ir Daiva Vaitkevičienė). LRT laida „Amžių šešėliuose“ 2001-10-22 Didžiosios deivės Motinos kultas. LRT laida „Etnokultūros ratas“

Nijolė Laurinkienė

2019 m. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė

Atnaujinta 2024-01-22

Paskaitos ir kìta (garsas ir vaizdas)

* * *

Knygos

Saulė – dangaus karalienė. Piešė Anete Bajāre-Babčuka. Vilnius: Aukso žuvys, 2023. – 41 p. / Giedrės Kazlauskaitės rec.: Saulė kaip kalvystės stebuklas. Naujasis Židinys-Aidai, 2023, Nr. 7, p. 70–71.

Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. – 270 p. / Knygos pristatymas Vilniaus knygų mugėje (2020-02-20). Kalba autorė, Saulė Matulevičienė, Radvilė Racėnaitė ir Dainius Razauskas. ; Jono Vaiškūno rec.: Nearti dangūs. Tautosakos darbai, 2019, t. 58, p. 244–247.

Žemyna ir jos mitinis pasaulis. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. – 502 p. / Turinys ; Knygos pristatymas Vilniaus knygų mugėje (2014-02-23). Kalba autorė, Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, Saulė Matulevičienė, Dainius Razauskas ir Justinas Kubilius. ; Daivos Račiūnaitės–Vyčinienės rec.: Mitologės atnašavimas Žemynai. Tautosakos darbai, 2014, t. 48, p. 249–254.

Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose. [= Tautosakos darbai, t. 4 (11)] Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996. – 238 p. / Simo Karaliūno rec.: Kai griaudžia Perkūnas. Liaudies kultūra, 1997, Nr. 3, p. 54–55. ; Gintaro Beresnevičiaus rec.: Apie Perkūną. Šiaurės Atėnai, 1997, Nr. 9, p. 10. ; Igno Narbuto rec.: Perkūnas tebegriaudžia. Literatūra ir menas, 1997, Nr. 8, p. 12; Kazio Grigo rec.: Perkūnas dievaitis tautosakoje. Darbai ir dienos, 1998, t. 6 (15), p. 299–301; Giedriaus Dringelio rec.: Tautosakos darbai, 1998, t. 6-7 (13-14), p. 386–387. ; Nikolajaus Mikhailovo rec.: Res Balticae, III, 1997, p. 250–252. → The God Perkūnas of the Ancient Lithuanians: in Language, Folklore, and Historical Sources [Folklore Fellows’ Communications, t. 327]. Helsinki: The Kalevala Society Foundation, 2023.– 336 p. NAUJIENA

Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose. Vilnius: Vaga, 1990. – 222 p. / Antano Seredos (Gintaro Beresnevičiaus) rec.: Kosmogonijos pėdsakai. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 2, 59–60. ; Bronės Stundžienės rec.: Demos, 1995, Bd. 31, Heft 4, Dresden, p. 323.

* * *

Straipsniai ir kìta

2023

Gintaro Beresnevičiaus „Dausos“ – italų kalba. Iš praeities šaknų: Gintaro Beresnevičiaus atminimui [Senovės baltų kultūra, t. 11]. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023, p. 106–111.

Gintaro Beresnevičiaus „Dausos“ – Italijoje. Būdas, 2023, Nr. 4 (211), p. 93–95.

Mitologijoje esama tokių slėpinių, kuriuos aiškindamasis tampi tarytum detektyvu [Nijolę Laurinkienę kalbina Asta Skujytė-Razmienė]. LRT, 2023-09-22.

2022

Dausos e la sua eredità: recenti prospettive negli studi di mitologia lituana [postfazione]. Gintaras Beresnevičius, Dausos: concezione del mondo postmortale nell’antica mitologia lituana. Traduzione di Goda Bulybenko. Cura, note e appendici di Goda Bulybenko e Dario Giasanti. Revisione scientifica generale e prefazione di Pietro Dini. Viterbo: Vocifuoriscena, 2022, p. 285–301.

2021

Образ «повозки / колесницы Солнца» в балтийской мифологии как отголосок индоевропейской духовной культыры. С литовского языка перевела Мария Романова. Балто-славянские исследования, XXI, 2021, c. 366–375.

Kernavės apylinkių tautosaka. Kernavė – nemieganti žemė: legendos, sakmės, mitinės būtybės. Sudarė Kristina Stankevičienė, Sigita Lučiunienė; specialioji redaktorė Nijolė Laurinkienė. Širvintos: Medgrinda, 2021, p. 13–17.

Lietuviškų kaimų likimas Lydos krašte [Nijolės Laurinkienės įvadas bei pokalbis su Maryte Šimelionyte ir Antanina Arbačiauskiene ]. Lietuvių godos, 2020, Nr. 12 (327), p. 3; 2021, Nr. 1 (328), p. 2–3.

Prigimtinė kultūra ir religija: pripažinti, puoselėti ar leisti sunykti? Delfi, 2021-10-04.

To apie Verbų sekmadienį daug kas nežino: štai kodėl jokiu būdu negalima išmesti verbos [Nijolę Laurinkienę kalbina Justina Asakavičiūtė]. Delfi, 2021-03-27.

2020

Pirmasis kąsnis ir pirmasis gurkšnis – dievams. Sovijus: tarpdalykiniai kultūros tyrimai, 2020, t. 8, Nr. 2, p. 10–20.

Tauro kalno vardai kaip jo likimo žymenys [rec.: Antanas Gudelis. Vienas Vilniaus kalnas: pasaulėkūros etiudai. I dalis. Vilnius: Tautos namų santara, 2020]. Būdas, 2020, Nr. 6 (195), p. 89–91.

„Motina Žemyna…“ [Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatę Nijolę Laurinkienę kalbina Juozas Šorys]. Būdas, 2020, Nr. 1 (190), p. 25–34.

Žemyna ir kiti žemės deivės vardai. Viešvilė, t. 2 [Lietuvos valsčiai, t. 40]. Vyr. red. Algirdas Sinkevičius. Vilnius: Versmė, 2020, p. 1787–1797.

Міф пра нябеснае вяселле ў балцкай традыцыi. Пераклаў з літоўскай Ю. Внуковіч. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, выпуск 7. Мінск: Беларуская навука, 2020, c. 14–34.

Lietuviški kaimai Lydos krašte ir jų likimas [N. Laurinkienės interviu su Maryte Šimelionyte ir Antanina Arbačiauskiene]. Voruta, 2020-12-03.

Augimo galios gamtoje netrukus pasieks apogėjų. Alkas, 2020-05-31.

Artėjant deivės Mildos dienai. Alkas, 2019-05-12.

2019

Saulės ir metalų kultas bei mitologizuotoji kalvystė: Metalų laikotarpio idėjų atšvaitai baltų religijoje ir mitologijoje. Būdas, 2019, Nr. 5 (188), p. 51–61.

Мифологический образ неба в балтийской традиции. Балто-славянские исследования XX, 2019, c. 292–316. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova]

Saulėtekio stebėjimas per Rasas kaip senasis religinis potyris. Šiaurės Atėnai, 2019-06-28, Nr. 12 (1316), p. 14.

Mitas, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau [Nijolę Laurinkienę kalbina Danutė Šepetytė]. Respublika, 2019-12-29.

Mitologė Nijolė Laurinkienė pažaboja ir Žemyną, ir Perkūną [kalbina Milda Augulytė]. Lietuvos rytas, 2019-11-19.

Pozityvaus žmogaus santykio su gamta dabar mažiau, nei senovėje, bet tai atgimsta [Nijolę Laurinkienę kalbina Jurga Vaičiūtė]. 15 min, 2019-06-12.

Velykų ryto misterijos. Alkas, 2019-04-21.

2018

Dangiškųjų vestuvių mitas. Liaudies kultūra, 2018, Nr. 5 (182), p. 25–33.

Kalėdos/Christmas. Rasos. [Vytautas Daraškevičius,] Saulės ratu: Lietuvių kalendorinių švenčių tradicijos. Vilnius: Asociacija „Vilniaus dzūkuliai“, 2018, p. 14–15, 144–145.

Tekančio laiko ritmu. Tarp knygų, 2018 kovas, p. 1–2.

Deivė Milda: šiek tiek išgalvota, bet lietuviams miela. Lietuvos rytas, 2018-05-13.

Laumės juosta – tiltas tarp žemės ir dangaus. Saulės arkliukai / Alkas, 2018-05-09.

У земли есть нечто божественное… Новый Гильгамеш, Киев: Каяла, 2018, Nr. 2. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Romanova]

2017

Saulės ratų ir jos laivo mitiniai vaizdiniai: šviesulys paros cikle. Tautosakos darbai, 2017, t. 54, p. 13–25.

Raganų kalnai Molėtų rajono Joniškio apylinkėse [rec.: Raganos kalnas: sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas. Sudarė Rita Balkutė. Vilnius: LNKC, 2016]. Liaudies kultūra, 2017, Nr. 6 (177), p. 93–95.

Saulele motinėle… Šiaurės Atėnai, 2017-12-15, Nr. 24 (1280), p. 11.

Ir vėl – metų rato pradžia. Alkas, 2017-12-24.

2016

Dangus senojoje baltų pasaulėvokoje. Tautosakos darbai, 2016, t. 52, p. 13–35.

Saulės sugrįžtuvės. Šiaurės Atėnai, 2016-12-16, Nr. 24 (1256).

Dausos ir Perkūno karalystė – pomirtinio pasaulio danguje vaizdiniai [Gintarui Beresnevičiui atminti]. Šiaurės Atėnai, 2016-08-05, Nr. 15 (1247), p. 11.

Alaus nuliejimas bundančiai Žemei (Nijolę Laurinkienę kalbina Aistė Vareikytė). Jaunimo gidas, 2016-03-29.

2015

Mitas ir tautosaka (Nijolę Laurinkienę kalbina Beatričė Rastenytė). Saulės arkliukai / Alkas, 2015-04-28.

Літоўская багіня Круміне і яе адлюстраванні ў славянскіх традыцыях. Беларускі фальклор: матэрыялы і даследаванні, выпуск 2. Мінск: Беларуская навука, 2015, c. 151–167. [Iš lietuvių kalbos vertė Ju. I. Vnukovič]

Концепция сезонного отмыкания и замыкания земли в балтийской традиции. Studia Mythologica Slavica, XVIII, 2015, p. 51–60. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Romanova]

2014

Lietuvių deivė Krūminė ir jos atšvaitai slavų tradicijose. Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Балты и славяне: пересечения духовных культур, Vilnius: Versmė, 2014, p. 306–325.

Беларускi фальклор: матэрыялы i дасследаваннi: Зборник навуковых прац, выпуск 1, Мiнск: Нацыянальная акадэмiя навук Беларуси, 2014 [recenzija]. Tautosakos darbai, 2014, t. 47, p. 310–311.

Malda Žemynai šiandien neaktuali [Nijolę Laurinkienę kalbina Aušrinė Šėmienė]. Valstiečių laikraštis, 2014, Nr. 73 (9401), p. 1, 14.

2013

Norberto Vėliaus palikimas. Nijolę Laurinkienę, Dainių Razauską, Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę bei Vytautą Ališauską kalbina Saulė Matulevičienė. Liaudies kultūra, 2013, Nr. 1 (148), p. 58–70.

Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas [2]. Saulės arkliukai, 2013, Nr. 4, p. 13–20.

Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas [1]. Saulės arkliukai, 2013, Nr. 3, p. 8–11.

Vėlių deivė Veliona. Šiaurės Atėnai, 2013, Nr. 43 (1157), p. 10.

Ritualinės paukščių sutiktuvės. Šiaurės Atėnai, 2013, Nr. 14 (1126), p. 10.

Ar televizijoje pakanka žinių apie mitologiją? Respublika, 2013-10-09.

2012

Kas toji Užgavėnių Morė? Liaudies kultūra, 2012, Nr. 1 (142), p. 20–32.

Žemyna – žemė ir deivė. Tautosakos darbai, 2012, t. 44, p. 17–29.

bendrarengėja: Rita Balkutė / Rugiapjūtė: svečias, jievaras, vainikas. Tautosaka ir etnografija. Tautosakos darbai, 2012, t. 44, p. 207–233.

Alus – apeiginis baltų gėrimas. Tautosakos darbai, 2012, t. 43, p. 15–32.

Šv. Jurgis ir jo pirmtakai. Sakralieji baltų kultūros aspektai [Senovės baltų kultūra, t. 9], Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 176–190.

2011

Lietuvių deivės Krūminės prigimtis, funkcijos, jos analogai Rytų ir Pietų slavų tradicijose. Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Tarptautinės mokslo konferencijos [2011 m. rugsėjo 14–16 d.] akademikui Vladimirui Toporovui atminti pranešimų tezės, Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 2011, p. 67.

Stones–Goddesses in Granaries. Archaeologia Baltica, 2011, vol. 15, p. 56–60. [Iš lietuvių kalbos vertė Ieva Čekuolytė]

Литовская Morė и ее связь с ритуалами возобновления вегетации. Salix Sonora: Памяти Николая Михайлова, Москва, 2011, c. 160–179. [iš lietuvių kalbos vertė Marija Romanova]

Alus. Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2011, p. 25–28.

Kūčių vakarienė – archajiškas ritualas. Delfi, 2011-12-19.

2010

Požemio ir mirusiųjų karalystės deivė. Metai, 2010, Nr. 1, p. 116–127.

Nikolajus Mikhailovas ir Lietuva. Naujasis Židinys–Aidai, 2010, Nr. 5–6, p. 202–204.

Балтийские ритуалы: жертвоприношение богине земли Жямине. Топоровские чтения I–IV: Избранное. Москва, 2010, c. 109–126. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova]

2009

Sambariai arba Trejos devynerios. Liaudies kultūra, 2009, Nr. 2 (125), p. 9–15.

Žemės motinos kategorijos dievybė: ištakos ir raida. Tai, kas išlieka [Senovės baltų kultūra, t. 8], Vilnius: Kronta, 2009, p. 209–230.

Das Opfern des Schweins in der baltischen Tradition. Studia Mythologica Slavica, XII, 2009, p. 343–352.

Земля-Mать в литовской народной традиции. Балто-славянские исследования XVIII, Москва: Языки славянских культур, 2009, c. 486–503. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova]

Kiaulės aukojimas. Šiaurės Atėnai, 2009, Nr. 938, p. 10–11.

2008

Lietuvių žemės deivės vardai. Tautosakos darbai, 2008, t. 36, p. 73–85.

Pagirniai – podėlio sergėtojai. Tautosakos darbai, 2008, t. 35, p. 231–248.

Lietuvių ir prūsų dievybių visuma: sistemos metmenys [rec.: Rimantas Balsys. Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006]. Tautosakos darbai, 2008, t. 35, p. 358–361.

Baltistas ir mūsų nepriklausomybės rėmėjas. Vladimiras Toporovas ir Lietuva. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, p. 117–125.

Тэма касмагонii ў літоўскiм апавядальным фальклоры. Druvis: Almanach Centru etnakasmalogiji «Kryŭja», II. Менск, 2008, c. 41–50.

Rasojančių rugių šventė (III). Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 23 (897), p. 10–11.

Rasojančių rugių šventė (II). Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 22 (896), p. 10–11.

Rasojančių rugių šventė (I). Šiaurės Atėnai, 2008, Nr. 21 (895), p. 10–11.

2007

Motina Žemyna baltų deivių kontekste. II dalis: lietuvių Krūminė, Javinė, Dirvolira, Gabija, Ponikė, Medeina ir Žvorūna, Ragana, Veliona (latvių Veļu māte), Giltinė. Liaudies kultūra, 2007, Nr. 3 (114), p. 31–39.

Motina Žemyna baltų deivių kontekste. I dalis: Tacito mater deum, trakų-frygų Σεμέλη, latvių Zemes māte, Māra, lietuvių bei latvių Laima, Laumė ir lietuvių Austėja. Liaudies kultūra, 2007, Nr. 2 (113), p. 9–19.

Žemė motina. Žmogus ir jo gyvenamoji aplinka: konferencijos medžiaga, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007, p. 68–86.

The Image of Heaven and the Motifs of Creation of the Sun in Baltic Mythology. Culturas populares. Revista Electrónica [Alcalá de Henares miesto (Ispanija) universiteto elektroninis žurnalas], 2007, No. 5. [Iš lietuvių kalbos vertė Apolina Sarpalienė]

Šventosios vestuvės. Šiaurės Atėnai, 2007, Nr. 31 (857), p. 10.

„Žeme, motina mano, aš iš tavęs esu…“ Šiaurės Atėnai, 2007, Nr. 17 (843), p. 10–11.

2006

Kolegą Norbertą Vėlių prisimenant. Tautosakos darbai, 2006, t. 32, p. 296–298.

Šv. Agotos šventė Ispanijoje. Tautosakos darbai, 2006, t. 32, p. 319–322.

The First Thunder as a Hierophanic Experience in Lithuania. Cosmos: The Journal of the Traditional Cosmology Society, Edinburgh, 2006, vol. 19, No. 1, p. 43–61. [Iš lietuvių kalbos vertė Ieva Čekuolytė]

Perkūnas. Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, p. 531–532.

Miestą valdo moterys, arba Šv. Agotos šventė Zamarramaloje. Šiaurės Atėnai, 2006, Nr. 28 (806), p. 10.

Šventoji motina Indijoje. Šiaurės Atėnai, 2006, Nr. 20 (798), p. 10–11.

2005

Vladimirą Toporovą išlydint… [In memoriam Vladimirui Toporovui] Tautosakos darbai, 2005, t. 30, p. 250–252.

М.Ю. Видейко. Трипільска цивілизация. Київ, 2003 [recenzija]. Tautosakos darbai, 2005, t. 29, p. 349–351.

Литовская устная традиция о связи змеи с жизнью и её возникновением. Балтийские перекрестки: Этнос, конфессия, миф, текст, Санкт-Петербург: Наука, 2005, с. 232–253.

Образы земли и змеи и их корреляция в литовских заговорах. Заговорный текст: генезис и структура, Москва: Индрик, 2005, с. 348–354. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Romanova]

2004

Gyvatės ryšys su gyvybe ir jos atsiradimu. Tautosakos darbai, 2004, t. 21 (28), p. 70–78.

Vaivorykštė lietuvių žodinėje tradicijoje. Tautosakos darbai, 2004, t. 20 (27), p. 184–202. Summary:

Vaivorykštė: laumės juosta, smakas, straublys. Metai, 2004, Nr. 12, p. 113–124.

Gyvatė, Žemė, Žemyna: vaizdinių koreliacija nominavimo ir semantikos lygmenyje. Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 278–286.

Perkūnui skirti ritualai ir šventovė. Lietuvių mitologija, t. 3, sudarė Norbertas Vėlius ir Gintaras Beresnevičius, Vilnius: Mintis, 2004, p. 532–548.

Κузнец в литовской мифологической традиции. Балто-славянские исследования XVI, Москва: Индрик, 2004, c. 224–244. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova]

Tęcza. Nazwy i znaczenie w kontekście litewskiej narracji folklorystycznej. Etnolingwistyka, t. 16, Lublin, 2004, s. 215–239. [Iš lietuvių kalbos vertė Kazys Linka]

Kujutelm taevast ja päikese loomise motiivid balti mütoloogias. Mäetagused, 24, Tartu: [MTÜ Eesti Folkloori Instituut], 2004, p. 91–98. [Iš anglų kalbos vertė Kerlė Arula]

Gyvatė ir gyvybė: folkloro klodų archetipas. Šiaurės Atėnai, 2004, Nr. 711.

2003

Gyvatė, žemė, Žemyna: vaizdinių koreliacija. Metai, 2003, Nr. 12, p. 91–96.

Das Thema der Kosmogonie in litauischen Folklorenarrativen. Studia Mythologica Slavica, VI, 2003, p. 249–265.

2002

Pasaulio kūrimo motyvai lietuvių pasakojamojoje tautosakoje. Liaudies kultūra, 2002, Nr. 5 (86), p. 8–15.

Tautosakos aruode (LLTI direktoriaus pavaduotoja Bronė Stundžienė bei Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė Nijolė Laurinkienė, klausinėjama Liudviko Giedraičio, pasakoja apie tautosakininkų darbus ir būklę). Liaudies kultūra, 2002, Nr. 2 (83), p. 1–6.

Baltų mitinis kalvis ir jo atitikmenys kitų tautų mitologinėse tradicijose. Tautosakos darbai, 2002, t. 17 (24), p. 87–101.

Studia mythologica slavica, IV. Ljubljana: Znanstvenoraziskovalni center Slovenske akademije znatnosti in umenosti. Inštitut za slovenski narodopisje, Ljubljana, Slovenija. Università degli studi di Udine. Dipartamento di lingue e civiltà dell‘ Europa centro-orientale, Udine, Italija, 2001 [recenzija]. Tautosakos darbai, 2002, t. 16 (23), p. 317–318.

Šventovė Prūsijoje baltų ritualų ir mitologinės tradicijos kontekste. Nuo kulto iki simbolio [Senovės baltų kultūra, t. 6], Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, p. 33–55.

Gyvoji pasakų dvasia Pelesoje. Lydos krašto lietuviai, t. 2. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 218–226.

Представления о Месяце и интерпретация видимых на нем пятен в балтийской мифологии. Балто-славянские исследования XV, Москва: Индрик, 2002, c. 360–385. [iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova]

2001

Dangaus įsivaizdavimas ir dangaus šviesulių kilmės motyvai (Baltų ir finougrų mitologijos paralelės). Tautosakos darbai, 2001, t. 14 (21), p. 66–72.

Yvonne Luven. Der Kult der Hausschlange: Eine Studie zur Religionsgeschichte der Letten und Litauer [Namų gyvatės kultas: lietuvių ir latvių religijos istorijos studija]. Köln-Weimar-Wien, 2001 [recenzija]. Tautosakos darbai, 2001, t. 14 (21), p. 325–326. = Studia Mythologica Slavica, IV, 2001, p. 265–268. [vokiečių k.] / Taip pat žr. Vykinto Vaitkevičiaus rec.: Lietuvos archeologija, 2003, t. 24, p. 315–318.

bendraautorius: Vytautas Kubilius / Mitas. Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 338–339.

Rauda. Lietuvių literatūros enciklopedija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 414–415.

2000

Devyniaragio elnio semantikos akcentai. Liaudies kultūra, 2000, Nr. 1 (70), p. 30–33.

Tautosakos vertės ieškojimų keliu. Tautosakos darbai, 2000, t. 12 (19), p. 34–38.

V. Toporovo baltų kultūros tyrimai ir artima bičiulystė su Lietuva. Kultūros barai, 2000, Nr. 11, p. 87–90.

Transformations of the Lithuanian God Perkūnas. Studia Mythologica Slavica, III, 2000, p. 149–157.

Символика девятирогого оленя в литовских календарных песнях. Живая старина, № 4 (28), Москва, 2000, c. 39–41. [Iš lietuvių kalbos vertė Marija Zavjalova]

1999

Ąžuolas – Perkūno medis. Augalų ir gyvūnų simboliai [Senovės baltų kultūra, t. 5], Vilnius: Gervelė, 1999, p. 180–192.

Tautosakos vertės kriterijai ir jos tyrimo metodai Jono Balio darbuose. Tautosakos darbai, 1999, t. 10 (17), p. 65–74.

Mitų tyrinėjimai: tarp racionalios tiesos ir subjektyvumo. Metai, 1999, Nr. 1, p. 126–131.

bendraautorius: Gintaras Beresnevičius / Lietuvių religija ir mitologija. Mitologijos enciklopedija, t. 2, Vilnius: Vaga, 1999, p. 235–300. / G. B. parašyta p. 235–240, 242–283, 286–288, 290–300; N. L. parašyta p. 240–242, 283–286, 288–290 (skiltys „Kosmogoninis mitas“, „Lietuvių šventės“, „Perkūnas“).

Nebaigti darbai [In memoriam Norbertui Vėliui]. Norbertas Vėlius, Vilnius: Mintis, 1999, p. 292–293.

1998

Mokslinio mitų tyrinėjimo prielaidos. Tautosakos darbai, 1998, t. 9 (16), p. 33–40.

Mito specifika ir jo ryšys su tautosakos rūšimis ir žanrais. Tautosakos darbai, 1998, t. 8 (15), p. 83–89.

Baltistikai skirtas leidinys Italijoje [leidinio apžvalga: Res Balticae. Miscellanea italiana di studi baltistici. A cura di Pietro U. Dini & Nikolai Nikhailov, 2. Pisa, Ecig, 1996]. Tautosakos darbai, 1998, t. 8 (15), p. 274–276.

Naratyvistika Vokietijoje [leidinio apžvalga: Fabula. Zeitschrift für Erzählforschung. Begründet von Kurt Ranke. Herausgegeben von Rolf Wilhelm Brednich und Hans-Jörg Uther, Göttingen. Bd. 37, Hf. ½. Berlin, New York, 1996]. Tautosakos darbai, 1998, t. 8 (15), p. 286–288.

Baltų ir slavų mitologijos kontūrai [knygos apžvalga: Nikolai Mikhailov. Baltische und slawische Mythologie: Ausgewählte Artikel, Madrid: ACTAS Editorial, 1998]. Kultūros barai, 1998, Nr. 10, p. 92–94.

1996

Perkūno etimologija. Liaudies kūryba, 1996, t. 4, p. 15–20.

Marija Alseikaitė – apie Vilniaus krašto lietuvius. Liaudies kultūra, 1996, Nr. 6 (51), p. 33–34.

Laumės likimas. Liaudies kultūra, 1996, Nr. 5 (50), p. 14–19.

Perkūnkulkė – griaustinio dievo ženklas. Liaudies kultūra, 1996, Nr. 1 (45), p. 23–26.

Sakmių apie pasaulio sukūrimą paplitimas ir prasmė. Tautosakos darbai, 1996, t. 5 (12), p. 50–55.

Griaustinio dievas Perkūnas. Tautosakos darbai, 1996, t. 5 (12), p. 111–131.

Perkūno sąsajos su pranašu Eliju ir šv. Jurgiu. Lituanistica, 1996, Nr. 3 (27), p. 56–62.

Vietovardžiai, susiję su Perkūnu. Lituanistica, 1996, Nr. 1 (25), p. 99–106.

Lietuvių etnologijos metras [In memoriam Norbertui Vėliui]. Naujoji romuva, 1996, Nr. 7–9, p. 80.

1995

Pirmoji perkūnija pašventina žemę. Naujasis Židinys–Aidai, 1995, Nr. 11, p. 824–829.

Perkūno vieta bei vaidmuo panteone. Lituanistica, 1995, Nr. 1 (21), p. 89–96.

Perkūnui pašvęsti ąžuolai. Šiaurės Atėnai, 1995-03-18, Nr. 11 (255), p. 13.

Įžanginis straipsnis. Lietuvių liaudies dainynas, t. 10: Jaunimo dainos, Meilės dainos, [kn.] 1. Parengė N. Laurinkienė. Melodijas parengė Ž. Ramoškaitė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1995, p. 7–20.

1994

Pasakų apie herojaus kovą su slibinu sąsajos su mitu. Liaudies kultūra, 1994, Nr. 5 (38), p. 6–7.

Perkūno ir velnio nesantaikos priežastis. Liaudies kultūra, 1994, Nr. 1 (34), p. 9–10.

Perkūnas indoeuropiečių mitologijos kontekste. Naujasis Židinys–Aidai, 1994, Nr. 7–8, p. 54–57.

Perkūnas dangaus veikėjų vestuvėse. Lituanistica, 1994, Nr. 1 (17), p. 62–67.

1993

Lietuvių mitologijos samprata Jono Balio darbuose. Tautosakos darbai, 1993, t. 2 (9), p. 38–43.

1992

Tautosakos vaidmuo ugdant tautos dvasingumą. Tautosakos darbai, 1992, t. 1 (8), p. 17–23.

1991

Pomirtinio gyvenimo samprata – nauju aspektu [rec.: Gintaras Beresnevičius. Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje, Vilnius: Taura, 1990]. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 7, p. 58–59.

1990

Lietuvių patarlių tyrinėjimai – tarptautiniame kontekste [rec.: Romualdas Grigas. Patarlių paralelės. Lietuvių patarlės su latvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų, lotynų, prancūzų, ispanų atitikmenimis, Vilnius: Vaga, 1987]. Lituanistica, 1990, Nr. 1, p. 119–120.

1989

Pradinio dvasingumo vėžėmis. Kultūros barai, 1989, Nr. 5, p. 17–18.

1987

Похоронные причитания Пелясы. Балто-славянские исследования 1985 [= t. 9], Москва: Наука, 1987, c. 81–89.

1982

Pasaulio medis kalendorinių dainų priedainiuose. Literatūra, 1982, Nr. 24 (1), p. 20–31.

1981

Archajinio pasaulėvaizdžio reliktai kalendorinėse dainose. Literatūra, 1981, Nr. 23 (1), p. 3–11.

[Į viršų]

* * *

Paskaitos ir kìta (garsas ir vaizdas)

2021-12-23 Apie baltų religiją ir jos ryšį su šių dienų gyvenimu. Radijo laida „Studija 50“

2019-12-26 Kuo skiriasi lietuviškas Šv. Kalėdų šventimas? Nijolę Laurinkienę kalbina Valentinas Mitė. LRT laida „Studija 50“

2019-11-20 J. Basanavičiaus nacionalinės premijos laureatę Nijolę Laurinkienę kalbina Gerūta Griniūtė. LRT laida „Kultūros diena“

2019-11-19 J. Basanavičiaus nacionalinės premijos laureatę Nijolę Laurinkienę kalbina Austėja Kuskienė. Radijo laida „Ryto allegro“

2019-11-17 Dangus baltų pasaulėvokoje. Radijo laida „Ryto rasa krito“

2019-05-15 Колесница Солнца в балтийской мифологии как отголосок индоевропейской духовной культуры. Международная научная конференция «Территория balto-slavica сквозь призму языка и литературы»

2018-04-22 Pirmosios perkūnijos galia. Radijo laida „Ryto rasa krito“

2017-07-14 Vaivorykštė. Radijo laida „Ryto allegro“

2017-06-04 Griausmavaldis Perkūnas. Balticum TV laida „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“

2017-05-19 Фрагменты мифического образа неба в балтийской традиции. Международная научная конференция «О богах и людях – Apie dievus ir žmones – Des dieux et des hommes: А. Ю. Греймас сегодня» @ Дом Балтрушайтиса

2017-02-03 Senovės lietuvių dievas Perkūnas: bendriausi bruožai ir kulto apraiškos. Lietuvos nacionalinis kultūros centras

2016-10-30 Mirusiųjų, vėlių, protėvių sąsaja su žeme. Radijo laida „Ryto rasa krito“

2016-05-28 Apie paslaptingos gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolius – žalčio, gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje. Radijo laida „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“

2016-05-21 Apie mito ryšį su tautosaka. Radijo laida „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“

2016-04-07 Laumė ir augalijos vegetacija. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai IX

2015-09-02 Žemė buvo bučiuojama ne tik atsisveikinant su gimtaisiais namais. Radijo laida „Ryto allegro“ Pokalbis 2015-09-05 skelbtas ir atskirai:

2015-04-16 Baltai ir keltai: mitologijos paralelės. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai VIII

2014-11-24 Baltų tikėjimai apie žemės užsivėrimą rudenį ir atsivėrimą pavasarį. Filomatų mitologijos būrelis (Vilniaus universitetas)

2014-04-10 Žalčiai baltų šventvietėse. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai VII

2014-03-02 Mitinis Žemynos pasaulis. Baltų kultūros ir religijos mokykla

2013-04-25 Skalsė (Claviceps purpurea) ir jos sąsaja su žemės mitiniu pasauliu. Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai VI

2012-04-09 „Mūsų praeities beieškant“. 49-oji laida.

2012-03-26 „Mūsų praeities beieškant“. 47-oji laida.

2012-01-30 „Mūsų praeities beieškant“. 39-oji laida.

2011-12-05 „Mūsų praeities beieškant“. 32-oji laida.

2011-11-28 „Mūsų praeities beieškant“. 31-oji laida.

2011-10-24 „Mūsų praeities beieškant“. 27-oji laida.

2010-11-15 „Mūsų praeities beieškant“. 1-oji laida.

2005-12-26 Kūčios, Kalėdos – Lietuvos savastis (kalbasi Alfredas Bumblauskas, Nijolė Laurinkienė ir Daiva Vaitkevičienė). LRT laida „Amžių šešėliuose“

2001-10-22 Didžiosios deivės Motinos kultas. LRT laida „Etnokultūros ratas“